vaukšlys

vaukšlỹs sm. (4) NdŽ, DŽ¹, E(Btg), Lkv, Kv, Žgn, vaũkšlis (2) NdŽ, LD189(Jrb), Erž, Rt; Kos240, J¹ 1. JI176, ŠT284, E(Btg) iš tošies susuktas indelis, aukšlys: Žievė, nusukta nuo alksnio ir sulenkta į vaũkšlį del pylimo uogų J. Pilną vaũkšlį prisirinkau žemuogių Šmk. Numovei alksnį, sulenkei žievę – ir turi vaũkšlį Krkl. ^ Švarką kaip vaũkšlį pasiuvo, o žadėjo kaip liete nulieti Lk. Jis vaukšo namie kaip vaukšlỹs, t. y. susiraukęs sėdi J. ║ jame telpantis kiekis: Maži vaikai liūb laukti, kad kas anims parneštų uogų vaũkšlį KlvrŽ. ║ prk. nedidelis ko kiekis, sauja: Vaũkšlį saldainių padalijo mažysims vaikams End. 2. medžio žievės dūdelė: Juos varė čia du piemenėliai, griežė jie savo vaukšleliais, nenujautė priešų klastingų HI. 3. kiautas, kevalas: Riešutų vaukšliùs išnešk lauku Vdk. 4. apsauginis apmovas, antvalktis, maukšlys: Uždėk vaũkšlį, kad krumpliai skvernų nepagautų Šmk. 5. Lk avilys.